LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Ar žmogaus veiksmus varžo daugelio gyvenimų pasekmės ir jei taip, tai kas lieka individo rankose šiame gyvenime? *

Klausimas yra toks: „Jeigu mus valdo praeities veiksmai ir praėjusių gyvenimų vertybės, tai ką mes dabar galime daryti?“ Taip būtų paklausta teisingai. <...>

Kartą kažkas paklausė Hazrato Ali (Hazrat Ali): „Ar savo veiksmuose žmogus yra laisvas?“

Ali tarė: „Pakelk vieną koją.“

Žmogus galėjo laisvai pasirinkti, ar pakelti kairę, ar dešinę koją. Jis pakėlė kairę koją. Tuomet Ali pasakė: „Dabar pakelk kitą.“

Bet žmogus tarė: „Ar jūs pamišęs? Aš negaliu dabar pakelti ir kitą koją.“

Ali paklausė: „Kodėl?“

Žmogus atsakė: „Vienu metu aš galiu pakelti tik vieną koją.“

Ali pastebėjo: „Tokia pat padėtis yra ir su žmogaus gyvenimu. Jūs turite dvi kojas, bet vienu metu galite pakelti tik vieną koją; kita koja visuomet yra pririšta.“ Štai kodėl jūs visada galite išlaisvinti pririštą koją, jei padės kita koja, kuri yra laisva. Bet jūs taip pat galite pririšti laisvąją koją, jei padės pririštoji koja.

Ką bepadarėte praeityje, tai jau padaryta. Jūs buvote laisvi tai daryti ir padarėte. Viena jūsų dalis užsiblokavo ir yra surišta, bet kita dalis vis dar laisva. Jūs esate laisvi daryti priešingai negu darėte. Galite anuliuoti tai, kas buvo padaryta iki šiol, darydami priešingai. Jūs galite tai suardyti, darydami kažką kito. Jūs galite tai nutraukti, darydami kažką geriau. Individo rankose yra galimybė nusiplauti visus savo praeities sąlygotumus.

Iki vakar dienos jūs buvote piktas; jūs buvote laisvas ir galėjote pykti. Žinoma, tas, kuris buvo piktas kiekvieną dieną per pastaruosius dvidešimt metų, bus pykčio surištas. Pavyzdžiui, yra du žmonės: vienas, kuris paskutiniuosius dvidešimt metų nuolat buvo piktas, atsikelia vieną rytą ir negali rasti šalia lovos šlepečių; ir kitas, kuris dvidešimt metų nebuvo piktas, taip pat atsikelia rytą ir šalia lovos neranda šlepečių, kokia didesnė tikimybė, – kuris iš šių žmonių šioje situacijoje supyks? Pyktis gims pirmame žmoguje, tame, kuris jau dvidešimt metų yra piktas.

Šiuo atveju jis yra surištas dvidešimties metų įpročio, todėl pyktis jame užgims tuoj pat, kai tik kas nors atsitiks ne taip, kaip jis nori. Jis bus surištas, nes dvidešimties metų sąlygotumas sukurs jame polinkį daryti taip pat, kaip visuomet darė. Bet argi jis yra taip surištas, kad jokiu būdu negali suvaldyti pykčio?

Ne, niekas niekada nebuvo taip surištas. Jeigu jis taps sąmoningu būtent tuo momentu, jis gali sustoti. Galima neleisti pykčiui išsilieti. Galima jį transformuoti. Jeigu žmogus tai darys, dvidešimties metų senumo įprotis bus problema, bet įprotis negali žmogaus visiškai sustabdyti, nes jei tas, kuris sukūrė įprotį, pasisuks prieš pastarąjį, tai jis yra laisvas visiškai įprotį suardyti. Paprasčiausiai pabandęs tai tuziną kartų, jis gali nuo įpročio išsilaisvinti.

Praeities veiksmai suriša, bet jie nesuriša jūsų visiškai. Veiksmai suvaržo, bet negali jūsų visiškai suvaržyti. Jie turi savo grandines, bet visos jos gali būti nutrauktos, nes nėra tokios grandinės, kuri negalėtų būti nutraukta. O tai, kas negali būti nutraukta, negali būti pavadinta grandine. Grandinės jus suriša, bet visų grandinių esminė savybė yra ta, kad jos gali būti nutrauktos. Jeigu yra grandinė, kuri negali būti nutraukta, jūs negalėsite pavadinti jos grandine. Tik tai, kas jus suriša ir gali būti nutraukta, gali būti vadinama grandine. Jūsų veiksmai yra grandinės tuo požiūriu, kad jos gali būti nutrauktos. Kiekvieno sąmonė visuomet laisva. Jūs visuomet esate laisvi nebežengti tų žingsnių, kuriuos žengėte, ir nebeiti tuo keliu, kuriuo ėjote.

Todėl praeitis jus apriboja, bet ateitis yra visiškai laisva. Viena koja yra pririšta, o kita laisva. Praeities koja yra pririšta, o ateities koja – laisva. Jeigu jūs norite, galite ateities koją pastatyti ta pačia kryptimi, kurioje yra pririšta praeities koja. Tuomet jūs ir toliau surišinėsite save. Jeigu norite, jūs galite pakelti ateities koją priešinga praeities kojos kryptimi – taip jūs toliau laisvinsitės, tai jūsų rankose. Būsena, kai abi kojos yra laisvos, vadinama mokša, prašvitimu. O absoliučiai žemiausio pragaro rūšis yra būsena, kai surištos abi kojos.

Dėl šios priežasties nereikia bijoti praeities ar praėjusių gyvenimų, kadangi tas, kuris darė kažkokius veiksmus, yra vis dar laisvas daryti ir kitus veiksmus.

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

 

Atnaujinta 2018-04-09






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos