LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Ar meditacijai reikalingas asketiškumas?*

Tai, ką aš jums aprašiau – kūno išvalymas, minčių išvalymas, emocijų išvalymas; kūno tuštumas, proto tuštumas ir emocijų tuštumas – tai ir yra asketiškumas.

  

Ką žmonės galvoja esant asketiškumu? Jei kas nors stovi saulėje, jie galvoja, kad jis praktikuoja asketiškumą. Jei kažkas guli lovoje ant spyglių, jie galvoja, kad jis praktikuoja asketiškumą. Jei kas nors sėdi alkanas, tai mano, kad jis praktikuoja asketiškumą. Asketiškumo supratimas yra labai materialistiškas, labai kūniškas. Daugumai žmonių asketiškumas reiškia kūno kankinimą. Jei kas nors žaloja kūną, tai tuomet jis asketas. Realybėje asketiškumas neturi nieko bendro su kūno žalojimu. Asketiškumas yra kažkas absoliučiai unikalaus; kažkas visiškai kito.

Jei kas nors pasninkauja, jūs galvojate, kad jis asketiškas – bet jis tik dėl alkio eina myriop. Aš net eičiau dar toliau, sakydamas, kad jis nepasninkauja, jis tiesiog būna be maisto. Gyventi be maisto, nieko nevalgyti yra vienas dalykas, pasninkauti yra kažkas visiškai kito.

Upvas (upvaas), pasninkas reiškia gyventi esant dieviškumui. Tai reiškia būti arti savo sielos. Tai reiškia būti labai arti sielos. O ką reiškia gyventi be maisto? Gyventi be maisto reiškia būti arti kūno. Tai du diametraliai priešingi dalykai.

Alkanam žmogui yra artimesnis kūnas negu siela. Palyginimui – asmuo su pilnu skrandžiu yra toliau nuo savo kūno. Alkanas žmogus visuomet galvoja apie alkį, apie savo pilvą, apie savo kūną. Jo minčių linija veda į kūną. Jo nuolatiniai rūpesčiai susiję su kūnu ir maistu.<...>

Kartą su manimi buvo religingas žmogus ir man pasakė: „Šiandien aš pasninkauju.“

Aš pasakiau: „Jūs tikriausiai turite omenyje, kad ne pasninkaujate, o nevalgote maisto!“

Jis paklausė: „O koks yra skirtumas tarp nevalgymo ir pasninkavimo?“

Aš pasakiau: „Kai jūs nevalgote maisto, jūs nustojate jį valgyti ir pradedate medituoti į maistą. Pasninkavimas reiškia, kad maistas jums nebekelia rūpesčių, kad jūs esate komunijoje su siela, o maistas yra pamirštas.“

Pasninkavimas yra nuoširdus asketizmas. O maisto nevalgymas yra kūno žalojimas, kūno slopinimas. Žmonės, kurie turi ego, nevalgo maisto; neegoistiški žmonės pasninkauja. Maisto nevalgymas patenkina jų ego, nes sakote: „aš nevalgiau tiek daug dienų!“ Jūs aplink save girdite pagyrimus ir džiūgavimus. Ta naujiena, kad esate labai religingas, pasklinda į visas puses. Netgi nežymus kūno skausmas labai patenkina ego, todėl žmonės, jaučiantys didžiulį ego, noriai nevalgo.

Aš jums kalbu apie tai aiškiai: tai ego dalykai. Tai ne religijos interesai ir dalykai. Religingi žmonės iš tikrųjų pasninkauja, bet jie nepraktikuoja nevalgymo. Pasninkavimas reiškia, kad žmogus yra totaliai įsitraukęs į pastangas kuo labiau priartėti prie sielos. O kai jis pradeda artėti prie sielos, atsitinka ir taip, kad maistas būna visiškai pamirštamas. Be to, aš jums pasakysiu, kad tai absoliučiai teisinga ne tik šiuo, bet ir visais kitais gyvenimo atvejais.<...>

Asketiškumas yra mokslas, per kurį asmuo pamiršta „aš esu kūnas“ ir sužino „aš esu siela“. Asketiškumas yra technikos dalykas. Asketiškumas yra technika. Tai tiltas, būdas, per kurį asmuo pamiršta, kad jis yra kūnas, per kurį jame gimsta supratimas, kad jis yra siela.

Netikru asketiškumu naudojamasi visame pasaulyje ir tai sukuria daug pavojų. Tai patenkina keleto egoistų ego, bet tai labai sužaloja daugumos supratimą, kadangi ji tiki, jog tai tikrasis asketiškumas, kad tai tikroji meditacija, kad tai tikroji joga. Iš tikrųjų tai nėra nei meditacija, nei joga.

Aš jums pasakysiu kai ką daugiau: žmonės, kurie suinteresuoti slopinti savo kūną, paprasčiausiai yra neurotiški. Be to, žmonės, kurie džiaugiasi savo kūno sužalojimu, yra tokie pat žmonės, kurie džiaugiasi kieno nors kito kūno kankinimu. Vienintelis skirtumas yra tas, kad jie patiria džiaugsmą kankindami kitų žmonių kūnus vietoj to, kad tai patirtų žalodami savo kūnus. Tai smurto žmonės. Tai mazochizmas, tai smurtas prieš save. <...>

Asketiškumas, kurį lydi troškimas gauti kažkokį atlyginimą, yra netikras, nes tai visai nėra asketiškumas, tai godumo forma. Dėl šios priežasties visos egzistuojančios asketiškumo formos žada jums kažkokį atlyginimą. Jos sako, kad visi žmonės, kurie praktikavo tokį ar kitokį asketiškumą praeityje, pasiekė tą ar kitą dalyką. Visa tai tik skirtingos godumo formos.

Vienintelis asketiškumas yra bandymas pažinti save. Taip nėra, kad už tą ar kitą dalyką gausite vietą danguje, bet jūs patirsite didingą džiaugsmą. Nepažinti paties savęs reiškia nepažinti paties gyvenimo… Neįtikėtina, kad troškimas pažinti save neiškiltų kiekvienam, kuris turi nors truputį inteligentiškumo. Jis primygtinai ieškos atsakymo, kas jis yra, ir norės išsiaiškinti, kokia gyvenimo energija yra jame.

Asketiškumas yra kelias pažinti gyvenimo tiesą. Asketiškumas nėra kūno represavimas.<...>

Tik tas asmuo, kuris neslopina kūno ir jam nenuolaidžiauja, kurio malonumai ir kančios nepriklauso nuo kūno, džiaugsmas nepriklauso nuo kūno, o greičiau nuo sielos – tik tas asmuo juda link religingumo.

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

 

Atnaujinta 2018-09-03






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos