LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Meditacijos aidai

Ar akliams vesti paklydėlius?

Neseniai vienas Vytautas užsikrėtęs Idėja ir didelis valdžios vyras, nutarė lietuvius ir Europos Sąjungą pamokyti. Ta proga V.Idėja parašė pamokymą apie Europos Sąjungos (ES) idėjinį ir dvasinį paklydimą.

„Vyt“ pirmaprade garso reikšme sanskrite reiškia transcendentuoti, transformuoti. Todėl žodis Vytautas nurodytų į asmens su tokiu vardu gebą transcendentuoti, perkeisti purvą į dirvą, sėklą į medį, kiaušinį į paukštį, pyktį – į džiaugsmą, meilę. Bet Vytautas Idėja to nežino, todėl su kitais pseudovytautais pridaro Lietuvai nelaimių, nes aklus veda nematydamas. Pirma, pačiam reikėtų išsiaiškinti ar mato, po to šiek tiek paišmintingėti, transformuotis, harmonizuotis, prasimerkti, rasti viduje tylą ir iš ten pradėti kalbėti. Harmonijos pradžioje visuomet yra tyla. Ir Visatos pradžioje buvo ne žodis, o tyla. Tik iš vidinės tylos ateina matymas ir iš jos ateinanti vizija kuria džiaugsmą, laimę, darną.

Kai V.Idėja sako, jog ES yra paklydusi, jis veidmainiškai bando sudaryti įspūdį, kad mato ir žino, kur reikia eiti. Tai rodo ir jų idėjų, žodžių, darbų vaisiai. Iš vidinės tylos žiūrint ES neina tiesiausiu keliu, bet eina daug geresniu ir tiesesniu keliu nei Lietuva ar krikščionybė. ES kunigų ir kardinolų galiai neatiduotos nacionalinės televizijos ir radijai, kaip yra Lietuvoje. Ten jie taip, kaip politikai ir kunigai Lietuvoje, negali nenubausti dešimtmečiais meluoti. Kita vertus, po kelių pastarųjų metų kalėdinių ir velykinių pedofilinių fiestų ir Lietuvos kunigai bei vyskupai darosi šiek tiek žmoniškesni, nes dalis Lietuvos pasipriešino karališkai ir katalikiškai pedofilijai.

Yra labai paprastas klausimas, kuris parodo, ar pseudovytautai žino, kur eina. Tai ar jie žino, iš kur atėjo? Jei nežino, iš kur atėjo, tai nežino ir kur eiti. Kaip gali žinoti, kur eiti, jei nežinai, iš kur atėjai. Taip gali ir grįžti atgal, ir eiti ratu, ir pas priešus nuvesti. Net ir zuikis turi žinoti, iš kur atbėgo, kad pas lapę ar vilką nepakliūtų. Deja, bent jau Lietuvoje ir superpolitikai, ir superšventikai nežino, iš kur atėjo. Tai nežino, ir kur eiti.

Kai kurie tikintieji tiki ir sako, kad juos sukūrė Dievas. Iš molio. Tiek ir avys žino. Avys žino, kas yra jų Dievas ir to joms beveik užtenka. Joms nereikia laisvės, tiesos. Bet žmogus ne avis. Žmogus junta, kad turi įvykdyti savo misiją, praeiti savo kelią. Kitaip viduje kyla triukšmas, nerimas, įtampa. Bet kuris ne banditas, pretenduojantis į vedimą, tai turėtų žinoti. Žinoti, iš kur atėjo, arba nevesti.

Pseudovytautui – asmeniui, kuris neatitinka savo vardo, reikėtų žinoti ir tai, kad dvasingumas, gerovė ir darna nekyla iš idėjų. Nekyla net iš pačių šviesiausių idėjų. Idėjos visuomet yra kaip ligos, lavonai. Jos yra gyvos tik tiek, kiek ir virusai, bakterijos. Jos infekuoja, sargdina. Jos yra daug arčiau parazitų, nei vaisių. Šventadienio mintys, idėjos yra šventadienio parazitai. Dvasingumas, išorinė gerovė ir darna ateina iš vidinės darnos, iš vidinės tylos. Iš beveik absoliučios tamsos ir ramybės. Iš sėklos, kiaušinio tamsos ir iš jų ramybės. Tik tas, kuris viduje yra tylus, be idėjų ir žodžių, ramybėje, tik tas mato, iš kur atėjo ir kur reikia eiti, vesti.

Akli vedliai neveda į gerovę, į pažangą, o nuveda į vargą ir vergovę. A. Brazauskas pardavė Lietuvą komunistams, Rusijai, Vytautas Landsbergis pardavė Lietuvą katalikams, Vatikanui, Marijai. Vėliavą vadino skuduru, vietoj gyvo prisikeliančio medžio kėlė amžinai negyvą kryžių. Prekijui nesvarbu kuriame turguje ir kam parduoti ar paaukoti. Svarbiau, kad gausi teisę valdyti, naudotis. Saviškius maloniau valdyti, nei svetimtaučius. Ir patikimiau. Reikia tik nuo vaikystės tuo įtikinti. Tegul ir trumpam, bet vis tik pabūsi valdovu, karaliumi. Visi, kurie nori valdyti, dvasiškai serga, yra apsėsti, infekuoti idėjomis, tikėjimais. Kol neišgys, neras tylos ir ramybės. Nei iki mirties, nei po jos. Jiems galime jų palinkėti, bet jos su palinkėjimais neateina. Linkėjimai ir lankstymaisi visuomet turi savus triukšmus ir savą nerimą.

Ar galima atsipalaiduoti, rasti ramybę ir tylą apšaukus vos gimusį kūdikį nusikaltėliu, nuodėminguoju ir žadėti „stogą“ - išganymą. Kaip pirmykštės nepriklausomos Lietuvos gaujos. Deja, visa krikščionybė sukasi tik apie „stogą“, išganymą, nors iš Jėzaus kalbų ir darbų nesimato, kad jis net pats būtų save išganęs, prašvitęs.

Visiems pseudovytautams ir kitiems ganytojams dera žinoti, kad žmogaus išganyti kitas negali, negali už jį pavalgyti, juoktis, mylėti, išmintingėti. Tai labai žalingas pseudovytautų aklumas. Atsimerkime. Kita vertus, visiems žmonėms ir ypač ieškantiems gerovės, laimės ir meilės nereikėtų atiduoti savo ateities į aklių rankas. Pačiam eiti tik pradžioje sunku, o vėliau net ir eiti nereikia, pati egzistencija ir veda, ir neša.

Meditacijoje yra tyla, meditacijoje galime pamatyti, iš kur atėjome ir kur reikia eiti. Viduje užaugus meditacijai, užaugame ir mes. O visa kita prisideda savaime.


Prembuda, 2010-08-28






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos