LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Apie tikėjimo ir tradicijų nesąmoningumą ir nelaimes

Sąmonė yra egzistencijos viršūnė. Todėl natūralu, kad žurnalistė Agnė Rutkauskaitė savo straipsnelyje „Sąmoningumo manipuliacija“ bando jį pasiekti. Tik atrodo, kad tai ganėtinai panašu į lapišką vynuogių siekimą Krylovo pasakėčioje. Ir ne vynuogių problema, kad jų nebuvo žemai. Pakanka paaugti ir vaisiai yra prieinami. Kūnui ar sąmonei.

Tikėjimo ir tradicijos nesąmoningumas. Kartais ir didžiausia laimė atneša nelaimę, jei žmogus tiki, bet yra nesąmoningas. Vienas žmogus visą gyvenimą tikėjo, kad jei turėtų milijoną dolerių, tai būtų laimingas, o juos išlošęs iš šoko numirė. Kai nesąmoningas žmogus pradeda kuo nors tikėti, elgtis pasitikinčiai, net jei jis yra šalies galva kaip Stalinas, Hitleris ar Musolinis, jis vis tiek pridaro labai daug klaidų ir bėdų sau ir kitiems. Pridaro, nes yra aklas, nejautrus ir necentruotas, kaip apgedęs matavimo prietaisas ar senas autokranas. Tuomet jo mintys, kaip apgedusio prietaiso rodmenys, visiškai neatspindi realybės, situacijos, o jo protas, kaip sugedusio krano strėlė, daugiau griauna nei stato.

Atkreipsiu dėmesį į tai, kad sąmoningumu manipuliuoti neįmanoma. Nei sąmoningas žmogus manipuliuoja, nei įmanoma manipuliuoti sąmone ar sąmoningu žmogumi. Manipuliuoti galima tik nesąmoningumu, pasąmone. Pats A.Rutkauskaitės straipsnelio klaidinantis pavadinimas [1] rodo, kad ji nėra sąmoninga ir yra nesąmoninga sąmonės dalykuose. Dažnai tokie žmonės bijo sąmonės, sąmoningų žmonių, meditacijos, nes nėra patyrę nei sąmonės, nei meditacijos. Nesąmoningam žmogui tai gali atrodyti baisiai, nes esant sąmonėje ir meditacijoje dingsta Aš, išnyksta asmenybės pamatas. Be to, sąmonės erdvėje, energijoje Aš yra labai mažytis. Užtat gimsta skrydžio, visumos, laisvės, beribiškumo ir nemirtingumo potyris.

Tikintis gali būti stiprus, bet jis visuomet yra nesąmoningas. Sąmoningumas prasideda, kai tikintis pradeda abejoti ir pajaučia ar pamato tekėjimą, gyvybės ir dvasios tekėjimą. Kokia nauda iš tikėjimo, kad lemputė degs, jei ja neteka srovė? Lemputė nuo tikėjimo nedegs. Užtenka įjungti elektros srovę, pajusti, kad laidais energijos srovė teka ar, dar geriau, ją išmatuoti ir žinome, kokia lemputė ir kaip švies. Vitalinės ar gyvybinės energijos ir dvasios tekėjimo pajutimui, įsisąmoninimui reikia labai didelio jautrumo ir gilaus centruotumo. Jei toks jautrumas ir centruotumas yra, tuomet jokie mesijai, jokie ganytojai nereikalingi. Tuomet savo viduje randame atsakymus ir daug gilesnius nei pasenusiuose šventraščiuose, nes kūnas ir sąmonė evoliucionuoja.

Štai Jėzus sako: „Aš esu vynmedis, jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas neša daug vaisiaus, nes atskirti nuo manęs jūs nieko negalite nuveikti.“ Pirma sakinio dalis, matyt, turėjo anuomet tiesos ir net dabar šiek tiek turi. Avims ir gal net kai kuriems žmonėms ganytojai naudingi. Bet meditatoriui Jėzus nereikalingas. Judant vidun, jis tik trukdytų, nes Jėzus yra išorėje, o šaltinis jau yra kiekvieno viduje. Šio vidinio šaltinio radimas ir tinkamas elgimasis jo atžvilgiu ir rodo sąmoningumą, o jo nematymas - nesąmoningumą.

Šaltinis kiekviename iš mūsų yra panašiai kaip ir kiekviename mobiliame telefone yra akumuliatorius. Argi reikia kito žmogaus vis prašyti akumuliatoriaus, kai mūsų telefone jis irgi jau yra. Argi mūsų sąmoningumas nors kiek išaugs, jei toks prašymas taps tradiciniu? Atvirkščiai. Kasdienis, gal metai iš metų ar karta iš kartos besitęsiantis tradicinis tikėjimas, kad mes neturime savo šaltinio ir negalime apsieiti be kito, tik sustiprins mūsų tradicinį tikėjimą, bet tuo pačiu ir nesąmoningumą. Kai tikėjimas tampa tradiciniu, jis tampa dar nesąmoningesniu. Iš to akivaizdu, kad bendru atveju tikėjimas ir tuo labiau tradicinis tikėjimas neturi nieko bendra nei su mokslu, religija, nei su dvasios mokslu. Išsivadavimui iš tokio nemokšiško tradicinio tikėjimo pakanka išsiaiškinti, kad mobiliam telefonui dar reikalingas pakroviklis, energijos šaltinis, mokėti jais naudotis ir problema bus išspręsta visiems laikams. O mes po to būsime šiek tiek atsakingesni, savarankiškesni ir sąmoningesni. Panašiai reikia elgtis ir su vidiniu šaltiniu.

Gyvybė ir meditacija. Labai reikia Lietuvai sąmoningumo, bet labai retai čia rasime ką nors apie jį. Dar rečiau rasime čia patį sąmoningumą. Nesukurtą ir nedalomą, nemirtingą ir laisvą, visko pradžią ir pabaigą. Sąmoningumas yra bendras visai egzistencijai. Kaip ir materija. Labai giliai materija nėra atskirta nuo sąmonės. Materija yra mieganti sąmonė, o sąmonė – pabudusi materija. Nė vienas materijos atomas nėra atskirtas nuo kitų atomų ir nė viena sąmonė ar sąmoningas individas nėra atskirtas nuo kitų individų. Kalbėti, pavyzdžiui, apie asmenybės sąmoningumą yra didelė klaida, nes asmenybė, kurios pamatas yra , gimsta iš nesąmoningumo. Nė vienas sąmoningas žmogus nėra asmenybė. Teisingiau būtų kalbėti apie individualų sąmoningumą, nes žodžiai individas ar individualus yra kilę iš lotyniško žodžio individuum, ir reiškia atskiras, nedalomas. Tai rodytų, kad įžvelgiame, jog esame ne asmenybė, kaukė, o – individas, nedalomas ir neatskirtas nuo egzistencijos. Būti individu ir būti vienovėje su egzistencija yra didžiausias stebuklas, meditacija.

Yra trys didžiausi iš didingiausių stebuklų Žemėje ir egzistencijoje – individo gimimas arba gyvybė, evoliucija ir meditacija. Arba kitaip - sėklos ir sielos gimimas, augimas, pabudimas ir žydėjimas - naujos sėklos pradžia. Lyg banga ir okeanas, sėkla ir medis, individas ir visuma. Viena ištirpsta kitame.

Didingiausia egzistencinė trejybė yra lygybė, buvimas savimi ir dalijimasis. Net individas, evoliucija ir meditacija gimsta iš šios didingiausios trejybės. Kuo daugiau hierarchų, valdovų bei jų rūmų, tuo žmonėms blogiau. Kuo daugiau įvaizdžių, parodijų ir tradicijų, tuo žmonės labiau vargsta, tuo daugiau atsitinka nelaimių. Ir, pagaliau, kuo mažiau dalijamasi, tuo labiau žmonės kenčia ir dėl to pyksta, geria, narkotizuojasi, žudo, žudosi ir pnš. Viso to tradicinėje šeimoje, Seime ir Lietuvoje – per akis. Ir atvirkščiai. Kuo aukštesni lygybė, buvimas savimi ir dalijimasis grupėje ar šalyje, tuo aukštesnė jose gerovė, laisvė ir pažanga. Kaip Skandinavijos, kitose pažangiose šalyse ar mylimųjų poroje.

Tikėjimas ir sąmonė. Didelis džiaugsmas, laimė yra dalintis meile ir dar didesnis – sąmoningumu. Su sąmoningumu į mūsų gyvenimą ateina viskas – atsakingumas, gerovė, sveikata, turtai, meilė, laimė, kūrybiškumas, palaima... Iki tol žinome tik sapnus, šešėlius, projekcijas.

Sąmoningas žmogus niekada nėra tikintis, o tikintis niekuomet nėra sąmoningas. Žmonėms Žemėje sąmoningėjant tikėjimai, atskirumas, asmeniškumas, sektantizmas, alkoholizmas, narkomanija, patyčios, agresija, smurtas, karai, krizės labai mažės arba dings. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvoje ir pasaulyje yra dar labai mažai sąmoningumo.

Kadangi ganėtinai nesąmoningos autorės minėjo straipsnelyje Ošo, tai čia pateiksime jo pavyzdį. Ošo iš savo vidinės patirties sako: „Kai einate anapus giliausio miego ir vis dar esate sąmoningas, tas sąmoningumas yra meditacija.“ Esant tokiam sąmoningumui košmariški sapnai baigiasi, tuomet ir mirtis matosi tik kaip padėvėtų rūbų pakeitimas. Tuomet ir košmariškas gyvenimas bei krizės baigiasi. O iki tol dauguma tikinčiųjų net atsimerkę tiki beveik tiek pat, kiek ir sapnuodami. Nei abejoja, nei galvoja. Nes tiki. Jeigu sugebėtų suabejoti ar pamatyti, kas yra – sapnas dingtų. Tikėjimas irgi.

Sąmonė pasireiškia per individus ir per juos evoliucionuoja. Tai patvirtina gyvenimas, mokslas ir tai patiriama meditacijoje. Nematytas ir negirdėtas įvykis patirti tai savo sąmone, savo vidumi. Tai įvykis, kai individas patiria vienovę su materija ir dvasia ir sužino, kad bandymas būti atskirai nuo egzistencijos ar bandymas susitapatinti su lytimi, tauta ar partija yra iškrypimas, liga. Žodis savo čia ir toliau yra naudojamas labai sąlygiškai ir nurodo tik į tam tikrą individualumą.

Asmenybės nesąmoningumas. Minėtame straipsnelyje A. Rutkauskaitė perpasakoja Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro įkūrėjos, lektorės Nerijos Kondratenko mintis. Ir vėlgi, pats lektorės centro pavadinimas - Asmenybės ar nesąmoningo individo sąmoningumo ugdymas rodo, kad lektorė tik manipuliuoja žodžiais, kurių turinio nežino, nėra patyrusi. Asmeniškumas ir yra nesąmoningumas. Asmenybė ir yra nesąmoningumo pasekmė.

Lektorė Nerija Kondratenko kalba, kad negalima sąmoningumo atskirti pagal profesijas ar sritis. Tai teisinga. Belieka žengti dar vieną žingsnelį ir pasakyti, kad sąmoningumas negali būti ir asmeniškas. Asmeniškas gali būti tik nesąmoningumas. Bandymas tapti sąmoningu per asmenybės ugdymą primena bandymą suprasti okeaną lašinant iš jo vandenį ar bandymas suprasti medį, konservuojant sėklas. Lašas supranta okeaną jame dingęs, o sėkla - virtusi medžiu.

Jeigu lektorė gali pasakyti, kad: „Sąmoningumas apima visas gyvenimo sritis, todėl negali būti skirstomas į profesinį, kultūrinį, politinį ar kitokį“, tai dar reikėjo tik pridėti, kad sąmoningumas negali būti skirstomas ir į asmeninį ar tuo labiau į asmenybinį, ir būtų supratusi, kad pakliuvo į savo pačios kilpą. Tuomet būtų buvę aišku, kad jos centro pavadinimas „Asmenybės sąmoningumo ugdymo centras“ parodo ne tik įkūrėjos nesąmoningumą, bet ir logikos trūkumą.

  

Atrodo, kad tokie centrai tegali būti europinigų plovimo centrai, kaip ir Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus dar 2000 metais įkurta inkvizicinė Komisija [2] naujoms religijoms bei sąmoningiems žmonėms persekioti.

Visiška nesąmonė yra lektorės tvirtinimas, kad sąmoningas kvėpavimas neugdo sąmoningumo. Tiesiog Nerija Kondratenko nežino, nei kas yra sąmoningas kvėpavimas, nei kas yra sąmoningumas. Todėl lektorei pradžioje reikėtų paieškoti galimybės patirti sąmonę. Nėra garantijų, kad nors sąmoningumo akimirką pavyks patirti šį gyvenimą, bet jei tai atsitiktų, tai būtų didžiausias šio gyvenimo įvykis, kuris pereina iš vieno gyvenimo į kitą. Mirštant kūnui, čia lieka visas kūnas ir beveik visas protas. Kaip ir persikeliant į Ameriką, čia lieka visas nekilnojamas turtas, beveik visas kitas kilnojamas turtas. O sąmoningumas žymiu mastu persikelia per mirtį į kitą gyvenimą, kaip ir žmogus – per okeaną. Gilus šuns tikėjimas šeimininku yra gerai bandai ganyti, bet tai nepadeda nei reinkarnacijai, nei sąmoningumui.

Apie tendencingumą ir nesąmoningumą. Savo nesąmoningumą ir tendencingumą lektorė demonstruoja ir netiksliai pateikdama mano citatą iš straipsnio „Sanjasino įžvalgos“: „Nuvirtęs medis prispaudė jo “Žiguliuko” bagažinę. Žmogus negalėjo atsistebėti, kaip jis taip netikusiai pastatė mašiną. Bet jei žmogus būtų atidžiau, sąmoningiau apžvelgęs aplinką, jis galėjo pastebėti neįprastai pasvirusią pušį ir mašiną pastatyti truputėlį atokiau.“ , o po to dar nesąmoningai lektorė savo straipsnelyje klausia: „ Tai ar sąmoningiau žvilgtelėjęs, ar atidžiauPirma, citatoje iš originalo iškirpti keli sakiniai [3] ir tai nepažymėta. Mokslinėse ir tuo labiau dvasinio mokslo diskusijose tai visiškai neleistina, nes tai klaidina žmones.

Panašiai, tik dar tendencingiau iškraipo mano tekstus ir net meluoja kunigas Arūnas Peškaitis [4], kiti kunigai [5] bei kardinolas Juozas Audrys Bačkis [6]. Kita mažesnė klaida atsitiko dėl, matyt, žurnalo „Žmogus“ redakcijos, kuri originale buvusį žodį dėmesingiau pakeitė į žodį atidžiau. Buitiškai šie žodžiai yra ganėtinai artimi, bet dėmesingumas yra artimesnis sąmoningumui nei atidumas. Kita vertus nuo dėmesingumo iki sąmoningumo gali būti dar nemažas atstumas. Galima sakyti, kad dėmesys yra sąmonės šaknys, o sąmonė yra dėmesio žiedai ir vaisiai. Sąmoningo žmogaus dėmesingas žvilgsnis visuomet yra sąmoningas. Lektorei derėjo paminėti ir tai, kad Mečislovas Vrubliauskas pažymėjo, jog toje vietoje pateikia buitinio sąmoningumo pavyzdį.

Nekeista, kad lektorė apstulbo perskaičiusi mano sakinį: „ Deja, Vydūnas nežinojo meditacijos, neturėjo metodo budinti sąmoningumą.“Žinoma, meditacija yra geriausias būdas budinti sąmoningumą, bet sąmoningas arba meditatyvus žmogus gali naudoti beveik bet ką sąmoningumui ugdyti. Kaip ir kūrybiškumui, drąsai ar meilei.

Aš skaitydamas Vydūno knygas neradau faktų, kad Vydūnas sąmoningai kalbėtų apie sąmoningumo ar meditacijos patyrimą. Bet, galimas dalykas, Vydūnas kur nors yra kalbėjęs apie meditaciją. Būsiu dėkingas, jei lektorė ar kiti skaitytojai apie tai mane informuos. Tiesa yra svarbiausia diskusijos dalis ir aš su džiaugsmu tai paminėsiu.

© Meditacijos centras Ojas

Čia menasi dvi istorijos. Sovietiniais laikais apie 1981 metus aš, būdamas jaunųjų mokslininkų klubo „Po Zodiaku“ viceprezidentu, pokalbiui apie sąmoningumą pasikviečiau to meto Lietuvos inteligentijos prižiūrėtoją Henriką Zimaną. Tuo metu jis buvo žurnalo „Komunistas“ vyriausiasis redaktorius. Keista, nors man ir buvo suprantama, kad H. Zimanas apie sąmonę galėjo pasakyti tik tiek, kad ji gimsta dėl dviejų žmogaus smegenų pusrutulių sąveikos. Tai, žinoma, nerodo sąmoningumo. Bet tokie jau yra tie inteligentijos ir naujųjų religijų prižiūrėtojai. Kaip ir dar neseniai buvęs Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, pareiškęs, kad galvoja vienu dešiniuoju pusrutuliu. Dvasinį atsilikimą ir nesąmoningumą demonstruoja ir dabartinis VSD vadovas Gediminas Grina [7], išsigandęs aukštesnio naujųjų religijų sąmoningumo.

Antra istorija liečia patį Vydūną ir jo tyrinėtoją dr. Vacį Bagdonavičių. Anuo metu aš V.Bagdonavičių pakviečiau į klubą „Po Zodiaku“ ir jis sutiko atvykti pasidalinti žiniomis apie Vydūną ir, kaip aš tikėjausi, apie sąmoningumą. Bet vėliau jis iš tikėjimo ar baimės, kad tai jam trukdys apsiginti disertaciją ir, kaip aš supratau, – gyventi, lektoriauti numatytoje vakaronėje atsisakė. Tai normalu, nes tuomet mane jau persekiojo sovietinis saugumas ir, galimas dalykas, apie tai, kad aš esu pavojingas, nes domiuosi sąmoningumu, žodžio ir religijos laisve, jis buvo įspėtas.

Nuo nesąmoningumo į sąmoningumą. Visas A.Rutkauskaitės ir N.Kondratenkos straipsnelis pilnas nemokšiškumų, todėl visų jų neįmanoma ir išvardinti. Pavyzdžiui, lektorė teigia: „ Įmonių atstovai, lavindami darbuotojų įgūdžius, dažnai teigia, kad šitaip jie ugdo darbuotojų sąmoningumą. Nieko panašaus. Ar stalius besimokydamas dirbti su nauja technika gali tapti sąmoningesnis? Ne.“

Jei įmonių vadovai tai daro sąmoningai ar bent dėmesingai, tai sąmoningumą ugdo. Iš lektorės teksto, kritikos, senų nuvalkiotų žodžių kartojimo ir jos sąmoningumo apibrėžimo ryškėja, kad ji neturi pakankamo individualaus sąmoningumo patyrimo, kad būtų galima su ja diskutuoti sąmoningumo tema. Girdėtų žodžių kartojimas ir net jų perdėliojimas primena papūgiškumą, o ne sąmoningumą.

Tam tikrą sąmoningumą rodo, pavyzdžiui, praėjusių gyvenimų prisiminimas, vitalinės, kundalini ir kitų žmogaus energijų tiesioginis jutimas, akivaizdi jų transformacija ir įsisąmoninimas. Dar geriau – bemintiškumo ar tuštumos įsisąmoninimas, meditacija. Panašių net pradinių sąmonės įsisąmoninimo pavyzdžių žurnalistės ir lektorės žodžiuose nėra. Greičiau, atvirkščiai. Visur kyšo nesąmoningumas, kopijavimas. Todėl orientacijai reikia turėti omenyje, kad kopijų platintojai niekuomet nėra autentiški ir sąmoningi. Lektorės žodžiuose nėra nė vieno naujo, autentiško, vadinasi ir sąmoningo sakinuko. Panašūs veikėjai, ministrai, valdininkai, hierarchai labiausiai ir trukdo Lietuvos ekonominei ir dvasinei gerovei bei pažangai, nes net nežino, kad yra nejautrūs, necentruoti ir nesąmoningi.

Visgi šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje visų sąmoningų žmonių poreikis ir beveik pareiga yra  bendrauti su ieškotojais ir net su panašiomis autorėmis, ir prisidėti susivokiant nesąmoningumo ir sąmoningumo labirintuose, jei jų ieškojimai yra bent šiek tiek nuoširdūs, kaip ir pasidžiaugti, jeigu juose išryškėja sąmoningumas.




Prembuda, 2010-11-29



[1] Sąmoningumo manipuliacija, Alfa, 2010-11-24

[2] Inkvizicinė komisija, LR vyriausybė, 2000-04-14

[3] Sanjasino įžvalgos (2), Prembuda, www.dhyan.eu, 2001-11

[4] Kodėl katalikai ir religijotyrininkai falsifikuoja ir meluoja?, Prembuda, www.dhyan.eu, 2006-02-25

[5] Kunigai ir LTV ieško sektų ir sekso, o Ojas – lygybės ir laisvės Lietuvai, Prembuda, www.dhyan.eu, 2007-10-31

[6] Kodėl katalikai fundamentalistai ir kardinolas šmeižia ir meluoja?, Prembuda, www.dhyan.eu, 2006-02-28

[7] VSD įžvelgia grėsmę, jog pakeitus įstatymą į mokyklas koją įkelti galės destruktyvūs religiniai judėjimai, Delfi, 2010-11-22






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos