LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





O iš kur žmogaus kūne tiek visokių įtampų? Kaip jos atsiranda?*

 

patheos.com 
patheos.com 

Žmonės pradeda netinkamai įsitempti nuo pat vaikystės. Tai jau pastebėjo visuomenė, psichologai ir net Vakarų šalių teisė tai pradeda įskaityti. Jau daugelio Europos Sąjungos šalių teisėje šeimose yra draudžiamas vaikų niekinimas ir mušimas. Tačiau nejaučiant vitališkumo tekėjimo tėvų, mokytojų, psichologų ir teisininkų žodžiai ir žygiai bus labiau lozunginiai ir propagandiniai nei keičiantys realybę. Žmonių artumo, jų supratimo, meilės ir vienovės pamatas yra tarp individų tekantis vitališkumas, kurio patyrimas, jautimas ir įsisąmoninimas yra pirmas žingsnis vidun. Įsivaizdavimai, lūkesčiai ir tikėjimai tam trukdo. Tik iš vitališkumo tekėjimo įsisąmoninimo gali ateiti tinkamas tėvų ir kitų mokančiųjų ir šviečiančiųjų vaikus žingsnis. Antraip visi žodžiai, šūkiai, pažadai, tikėjimai ir viltys toliau bus tušti bei žalos vaikus. Tušti, nes juos tariant neteka vitališkumas ir jis nėra jaučiamas.

Foto: Įtampų tyrinėjimas Meditacijos Akademijoje.
 Foto: Įtampų tyrinėjimas
Meditacijos Akademijoje.

Mažiausias nepatenkintų tėvų žvilgsnis, susiraukimas sukuria atitinkamą vitalinį impulsą, kuris per vitališkumo srovę ar srautą persiduoda vaikui ir jame nusėda. Vitališkumas persiduoda per garsą, vaizdą ir net tiesiogiai per erdvę. Panašiai kaip elektromagnetinė banga. Po to priimti impulsai kaip įtampos nusėda žmogaus viduje ir kūne. Jos gali pradėti formuotis jau nuo pirmo vitalinio impulso, kuris apvaisinimo akimirką praeina nuo kūno iki sielos. Kiekvienas motinos išgyvenimas – emocijos, mintys, įsivaizdavimai, viltys ir norai nusėda motinoje ir iš karto, vėliau ar gimus persiduoda vaikui. Tai veikia tuo labiau kad vaikas mėgdžioja tėvus, juos imituoja, į juos žiūri, derinasi. Mėgdžiodamas perima ne tik naudingas augimui ir vystymuisi tėvų emocijas, judesius ir kitą tėvų patirtį, bet ir žalingas fizines ir psichines įtampas. Polinkius, kokias įtampas perimti, vaikas atsineša iš praėjusių gyvenimų.

Vėliau tos įtampos nusėda ir fiziniame kūne, sutrikdo medžiagų apykaitą, energetiką ir formuoja ligas. Tokių ligų yra labai daug. Kai kurios ligos žmogui pradėjus medituoti pačios savaime labai greitai dingsta. Prisimenu, viena moteris daug metų sirgo bronchine astma. Ši liga dingo nuo pirmos meditacinio praktikumo dienos ir jau apie dešimt metų visiškai nepasireiškia.

Meditacijos parodė, jog daug ligų yra susiję su tikėjimais, jų įsakymais, dogmomis. Tokios dogmos, kurios reikalauja gerbti tėvą, tylėti, būti kukliam, nusilenkti, neemocionuoti, klausyti, neleidžia vaikui laisvai reikšti savo emocijų ir gyventi. Mama, užuot pasakiusi, ką daryti vaikui su energijos pertekliumi, įsako: „tylėk“, „nurimk“, subara, sumuša, neleidžia judėti. Vaikas pradeda blokuoti savo emocijas. Dėl to, kad energijos nepraleidžiamos ir netransformuojamos, sutrinka virškinimo traktas, atsiranda skrandžio opos, tulžies, inkstų ligos, stuburo problemos. Jeigu vaikas nori emocionuoti, turi energijos perteklių, nerimsta, tai užuot raminę sakykit: „Drąsiau, gyviau, gal truputį tyliau, kad kaimynų netrikdytum“, bet paraginkit vaiką smalsauti, judėti, gyventi. Jeigu jis nori išeiti į lauką, sakykit: „Bėk, siautėk, dūk, vartykis ant sniego.“ Jisai nesusirgs. Nereikia sakyti „Negalima, šalta, susirgsi, ką kaimynai pagalvos.“ Leiskit vaikui daryti, ką jis nori, ir pamokykit, kad neužsigautų, neužgautų kitų, be reikalo jiems netrukdytų. Vaikas tegul pats ištiria ir supranta, ką reiškia šilta, karšta, šalta, šlapia. Kelių gerų potyrių užteks. Jei vaikas džiaugsis šaltu sniegu, jis nesusirgs. Jeigu jis juoksis ir išdykaus net šaltame ir šlapiame ore – jo emocinė energija suteiks tokį pliusą, vertikalų vitališkumo kilimą ir transformaciją, kad ne tik vaikas nesusirgs, bet ir tėvai sveikiau pasijus.

Foto: Kūno įtampų atpalaidavimas per impulsinį  deblokavimą. Meditacijos Mokykla. 
Foto: Kūno įtampų atpalaidavimas
per impulsinį deblokavimą.
Meditacijos Mokykla.
 

Jeigu vaikas išeidamas iš namų nenori apsirengti – leiskite paėjėti be švarko ar palto. Jeigu jūs jam sakėte, kad bus šalta, o jis spyriojosi ir tvirtino, jog nebus, tegul tai ištiria. Vėliau kelyje galite sakyti: „Tu dar keletą žingsnių ženk, dar keliolika žingsnių paeik be palto, ištirk, ką reiškia šalta.“ Taip, jums reikės nešti jo paltą, bet jei jūs pažįstate gyvenimą, ilgai nešti jo nereikės. Tegul vaikas ištiria, kas yra šaltis, kas yra lietus, tamsa, šiluma, o po to jūs aprenkit vaiką, kad jis pajaustų ir žmogišką šilumą. Vaikui reikia ne kalbų, įsakymų, auklėjimo, o patyrimo, kas yra sūru, kartu, kas yra duobė, elektra, tamsa ir pan. Vaikui reikia tikro potyrio, o ne tikėjimo. Pradžioje gal bus sunku, kaip ir statyti namui gerą pamatą. Bet taip augdamas vaikas nesiožiuos, liks sveikas, atviras, gyvas, pasitikintis savimi ir jumis, stiprus. Nebijokit tokio žmogaus stiprybės. Jis neturi pykčio, jis nepanaudos piktam savo galios. Atvirkščiai, jis mokės ją panaudoti savo ir kitų labui, nes jūs jį to išmokėte, ir taip elgiantis ne tik jam, bet ir jums bus gera.

Kai Meditacijos mokykloje lietuviai, komunistinio ir krikščioniško auklėjimo ir tikėjimo žmonės, pradeda judėti vidun, tai pirmiausia jie randa priklausomybes, pyktį, agresiją, baimes, ambicijas, norus, idėjas, viltis. Meditacijų paruošiamųjų fazių metu vienerius ar keletą metų jie atrodo keistokai, kol randa kelią vidun. Panašiai kaip ligoniai prieš gydymąsi. Bet tas, kas nenori nuimti raiščio nuo auglio ar voties, niekada jų neišgydo. Vidiniam keliui rasti ir vidinėms įtampoms, pykčiui, baimėms transformuoti prireikia nuo kelerių iki keliolikos metų. Eidami vidun žmonės atranda vaikystėje užblokuotą vitališkumą ir pagerina savo gyvenimą. Augant vitališkumo srautui ir jam kylant pradeda dingti įvairios virškinimo, inkstų, tulžies, stuburo, nervų ir kitos ligos. Be to, dingsta depresija, atsiranda smalsumas, džiaugsmas, laimė.

Tautiniai, socialiniai ir religiniai blokai judant vidun pradeda dingti. Jei gyvenime žmogus neemocionuoja, slopina pyktį, tai jo skrandžio opos operacija bus labai laikina išeitis. Paprastai tokiais atvejais gydytojai sako: „Neemocionuok, nesinervink.“ Reikėtų sakyti: „Dabar palaipsniui viską imk kuo giliau į širdį. Dar geriau, jei tai priimsi dar giliau ir aukščiau į sąmonę.“ Jeigu nevertinsite protu, neteisite, o imsite giliai į širdį ir sąmonę, širdis ir sąmonė pyktį transformuos. Įvyks alchemija – degutas virs medumi, pyktis – meile. Bet tam reikės dalyvauti gyvenime ir medituoti. Kitaip negalėsite neteisti, nepykti, nesirgti.

Dalį energijos galima atpalaiduoti ir katarsiškai judant. Bet geresnė išeitis – vitališkumą transformuoti, kad jis kiltų ir pasiektų subtilesnius kūnus. Tada virškinimo, stuburo, nervų ir kitų ligų išgijimą lydės ir jūsų dvasinis augimas, laimė, meilė, laisvė ir palaima.

 

 

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

 

 






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos